Snaiginis atvirukas

Viena vakarą (prieš pat šventes) grįžusi namo iškart buvau informuota, kad gavau laišką, nuo kažkokio "kavalieriaus". Mat atgalinio adreso ant voko nebuvo, o raštas tikrai vyriškas. Visiems buvo smalsu nuo ko tas laiškas, o aš jau įtariau. Pamačiusi voką ir pašto anspaudus ant jo, net neatplėšus voko pasakiau kad tas "kavalierius". Ir neklydau. Švenčių proga gavau atviruką. Šiais elektroninių laiškų laikais retas randa laiko ir turi noro siųsti popierinį laišką ar atviruką. O jis rado. Smagu.
Atgalinį adresą sužinojau per Kūčias. Per šventes net paštininkai švenčia, tad savo laišką jam išsiunčiau tik šiandien. Gali būt, kad iki Naujų mano laiškas gavėjo nepasieks, bet, kaip sako, geriau vėliau nei niekad.
Ir aš išsiunčiau atviruką. Tik jį padariau pati. Išpjausčiau snaigę (kai susikėliau nuotraukas pamačiau, kad nagų įspaudai matosi, labai jau stipriai spaudžiau popierių laikydama turbūt :D).


Dar ir laišką pridėjau. Ir dar dovanėlių :D mėgstu pridėt visokių papildomų daiktų į vokus, taip man įdomiau, smagiau. Ir dažniausiai gavėjas nustemba. Tikiuos, ir šįkart taip bus.

P.S. ačiū pusei brolio Remigijui.

O buvo Kalėdos..

Buvo Kalėdos.. kaip visad šiltos, su šeima. Pastaraisiais metais jei ne kasmet, tai bent kas kelerius metus mūsų gretos pasipildo. Šiemet pirmąsias savo Kalėdas sutiko ir dvi mažosios damos. Kitamet turėsim jau ne vieną nykštuką dovanoms dalint :D
Įdomu, gal per kitas Kalėdas mūsų susirinks dar daugiau? Bus matyt, visi metai prieš akis.

Šiltų, jaukių švenčių!

Linkėjimų vokiukai

Reikėjo paštu grąžint vieną leidinuką, bet vien tą knygutę siųst pasirodė visai neįdomu. Tai į tą minkštą pašto voką dar prikišau mažų vokiukų, kad gavėjas, kuris tikėjosi gaut tik leidinuką, nustebtų. O ir Kalėdos jau visai netoli buvo, norėjosi kažkuo pradžiugint.


O tie vokiukai visai nedideli 7,5x8 cm. Aišku, galėjau ir iš paprasto popieriaus lankstyt, bet juk žurnalo popierius įdomesnis, be to, šis tas iš serijos "recycle".


O štai taip jie atrodė su turiniu. Gavėjui lyg ir patiko. Smagu.

O gal aš undinė?

Nors paskutinės savaitės ir sunkios, semestro pabaiga, bet stogas dar vietoj (lyg ir :D).
O undinė čia paminėta ne be reikalo. Mes juokaujam, kad jei plaukais gali uždengti tai, ką paveikslėliuose undinės dengia kriauklėmis, esi pusiau undinė. Žvynuotos uodegos neturiu, bet ir nereikia. Nusimezgiau žvynuotas pirštines, tad juokais galiu vadintis undine, o juk dar ir mano zodiakas - žuvis. Panašu.
Nuotrauka nelabai kokybiška, bet tokiu oru, kai dorai net neprašvinta, sunku patalpoj ką nors tinkamai nufotografuot.


Su šitom pirštinėm dalyvavau http://www.auksarankes.com konkurse "Vaizduotės labirintais žengiant". Užėmiau 14 vietą iš 29. Norėjau būt kažkur per vidurį, taip ir yra, džiaugiuosi. Iki profesionalių rankdarbiautojų dar tolokai. Bet juk visi iš pradžių būna mėgėjai.

Spalvota virvelė

Būna kai tiesiog norisi ką nors panarpliot, bet laiko nėra daug, tad reiktų ko nors nedidelio, kurį galėtum vos porai minučių paimt ir kad matytųsi, jog pajudėta į priekį.
Užsinorėjau išmokt nerti lėlyte, bet juk neisiu po parduotuves jos ieškot, juo labiau, kad noriu būtent dabar :D o juk kai ko nors labai nori, išradingumo pakanka, kad tą daiktą turėtum. Taip visai paprastai susikonstravau savo nėrimo lėlytę.


Tiesiog į siūlų ritę susmaigsčiau paprasčiausius smeigtukus, smaigsčiau po du vienas šalia kito, kad lengviau būtų akis perkelt. Taip ir pradėjau šešių akių virvelę. Per kelias minutes perpratau nėrimo principą, išmokau ja naudotis. O tada jau vis turėdama kelias minutes laiko, atsipūsdama nuo mokslų, darbų panerdavau po kelias eilutes.


Iš karto buvo sugalvota, kur tą spalvotą virvelę panaudosiu. O ir tos spalvos mano pačios mėgstamiausios. Ir šiuo metu jos kaip tik nuotaikai pakelt.


Taip ir atėjo laikas miegmaišiukui keistis. Galės dabar šį nebespalvotą rudenį ir baltą žiemą puikuotis ryškiu kaspinu.

Sulaukusi rudens pabaigos

Kad šviesulys nešaltų

Dar pavasarį (jei gerai pamenu) manęs paklausė, ar numegzčiau jam šaliką (turbūt tuo metu kažką apie mezgimą pasakojau :D). O kodėl gi ne?
Kadangi buvau lyg ir pažadėjus, vasarai pasibaigus pradėjau galvot kaip tą pažadą įvykdyt. Visas sudėtingumas tas, kad tai pirmas vyriškas daiktas, kurį mezgiau (ir tikrai ne paskutinis ;)). Interneto platybėse pradėjau ieškot pavyzdžių, raštų.. kadangi daugybė variantų galvoj sukosi, galiausiai bandžiau kiek įmanoma išsiaiškinti kokio ilgio, pločio, spalvos, rašto ir pan. šalikas jam tiktų ir patiktų, bet.. jam tinka viskas :D

Pasirinkau pilką spalvą, nes ji dera beveik prie visko (juoda buvo atmesta iš karto). O kol raštą išsirinkau, tai vaje, vaje.. :D prinarpliojau daug visokių pavyzdukų, net porą savų raštų (bent jau mano turimoj mezgimo knygoj ar žurnaluose tokių nėra) sugalvojau bandydama improvizuot ir rast kažką įdomaus :D neturėjo būt per paprasta, bet ir persistengt nesinorėjo. Taip ir likau ties švedišku raštu (užmetimas, nukelta akis, dvi sumegztos į dešinę (būtinai į dešinę, sumezgant į kairę jau naujas raštas :D)), kaip jis pavadintas turimoj knygoj. Dėl tų nukeltų akių ir užmetimų mezginys minkštas, nors siūlų sąnaudos ir didesnės.

Dar perrišau kaspinu - juk tai dovana. Be progos (juk įprastinių progų, tokiu kaip Kalėdos ar gimtadienis tikrai nelauksi, šalta jau dabar). Ir pridėjau siūlų etiketę, kad žinotų iš ko, ir kaip rūpintis. Nors sudėtis čia nevisai atitinka tiesą, turėtų būti papildyta:

100% merino vilnos + 100% šiltų rankų = 200% švelnios šilumos

Sūkuriukai arba vasarą prisimenant

Vėl rugsėjis, vėl mokslai, vėl kažkas naujo, įdomaus. Bet aš jau ilgiuosi vasaros, kuri buvo visai kitokia nei anksčiau. Per beveik du su puse mėnesio trukusias atostogas nenuvažiavau prie jūros, nebuvau užsieny, bet tai buvo pirmoji vasara, kai turėjau darbą, o po jo leisdavau šaunius vakarus (ačiū Jam, saulei irgi). Ilgiuosi viso to..

Pamenat dėsnių dėžutę? (bet kokiu atveju jau priminiau :D) Sakiau, kad noriu kažko panašaus, tai čiupau vąšelį ir nusinarpliojau dėžutę, šiek tiek didesnę nei anoji. Ir po to sugalvojau dekoruoti ją siuvinėtais kryžiukais. Nežinau ar tai galima pavadinti siuvinėjimu kryžiuku, nes tai nei medžiaga, nei speciali kanva, siūlas ir tas ne siuvinėjimo, bet procesas buvo smagus. Kryžiukai nelygūs, bet juk negali reikalauti tolygių dygsniukų, kai pagrindas nertas žemu stulpeliu.

Ieškot ornamento, kurio norėčiau, nereikėjo, buvo tiesiog aišku, kad tai bus sūkuriukai. Man jie patinka, net sąsiuvinių paraštėse priraitau, kai jau visai nebėra ką per paskaitas veikt :D

Kol kas stovi tuščia padėta lentynoj, laukia turinio. Tesaugo vasaros nuotaikas. Juk tie sūkuriukai panašūs į pūkuotus vasariško dangaus debesis, ar ne?

Miegmaišiukas

Miegmaišiuku vadinu maišiuką, kuriame laikau telefoną. Juk jis ten miega, argi ne? Kadangi jis dažnai naudojamas, jau buvo beveik susitrynusi virvelė, kuri skirta tam maišiukui atidaryt ir uždaryt, maišiuko siūlė prie tos virvelės buvo pradėjusi irti, tad reikėjo remonto. Visų pirma išvėriau senąją virvelę, persiuvau siūlę ir išskalbiau (matėsi, kad daug matęs :D). Nunarpliojau naują virvelę, tokią ryškiai rožinę (prieš tai raudona buvo).

Kai susidėvės ši virvelė, galėsiu nusinert dar kokią kitokią ir vėl miegmaišiukas bus kaip naujas. Šaunu, kad pakeitus visai nedidelę detalę daiktas atrodo visai kitaip ir nepabosta.

Fone matot origamio gerves. Jos ne paprastos, jas man padovanojo draugė, kuri išmokusi lankstyt gerves negalėjo nustot to daryt :D Jau turiu penkias tokias, bet fotosesijai atrinkau tik šias dvi.

Pastaruoju metu vis narplioju mažus daiktus, mat didesniems gal ir laiko ne prūdai. Vis vąšelį pasiimu, o virvelės nėrimas buvo taip greitai baigtas, kad norėjosi dar kažko. Sugalvojau pabandyt gėlytę nunert pagal kažkur matytą paaiškinimą. Visai šauni nedidukė gėlytė išėjo (vos 2,5 cm skersmens).

Pirmieji

Ilgai kaupiausi šiam darbui ir pagaliau turiu rezultatų. Mat prisižiūrėjau rankų darbo papuošalų ir pati užsinorėjau. Bet pirkti jau pagamintus neįdomu (gal čia tik man taip), todėl nusprendžiau gaminti pati. Kadangi tik auskarai man patinka kasdien (dar kartais kokį pakabuką užsikabinu), tai juos ir dariau, norėjosi kažko, kas gražiai ausyse tabaluotų :D Kol išsirinkau, kokių medžiagų noriu ir pan., daug laiko praėjo, bet užsisakiau ir greit sulaukiau siuntinuko (beveik visą dabartinę mėnesio stipendiją atidaviau tam reikalui :D). Pirmąkart gavau asmeniškai man siųstą laišką, kurį įteikė į rankas. Kaip smagu, kai pravėrus duris iškart tavęs teiraujasi, o kad taip dažniau ir netikėtai..
Taigi štai patys pirmieji paprastučiai iš dūminio kvarco (visur sidabras, nes tik šis metalas man patinka, o jei daryt kažką, tai gerai, tad su sidabruotom detalėm neprasidėjau).

O štai čia jau antrasis bandymas, šiek tiek sudėtingesnis, bet irgi dar visai paprastas. Iš onikso. Kažkodėl man jie labai patinka.

Pardavinėt ar dar kokio verslo iš šito tikrai nežadu daryt, tai pradėjau daryt tik todėl, kad įdomu, kad patinka, turiu kitokių dalykų nei visi. Gal kai patobulėsiu, galėsiu kam nors ir kokią dovaną padaryt.. Jau turiu visokių įdėjų šia tema, tačiau vis neprisiruošiu dar užsisakyt karoliukų, vinukų.. Ko gero, tik po sesijos prisiruošiu vėl tuo užsiimt.

O šeštadienį, išėjusi plaut laiptinės, susitikau iš sodo grįžtančią kaimynę (labai šauni močiutė), pakalbino mane kaip visad. Ji parsivežė narcizų puokštelę, tų senovinių kaip mano mama juos vadina, mažais žiedais. Net nežinau už ką, bet pasidalino tais narcizais ir su manim, iškart bėgau pamerkt :) Gražūs tokie, mažais žiedais, bet labai kvepia. Visas kambarys pavasariu pakvipo..

Jei dar nepastebėjot, aplink daug gerų žmonių, kurie pakalbina, pasidalina mintimis ar dar kažkuo, parodo dėmesį, paklausia kaip sekasi.. Va kaip ir tie narcizai. Atrodo, nieko ypatingo, bet kaip gera, kai nusišypso, o dar gėlių duoda..

Daiktas

Pagaminau daiktą. Tokiu kodiniu pavadinimu buvo pavadintas footbag kamuoliukas (žinau keletą lietuviškų šio daikto pavadinimų, bet nė vienas man nepatinka). Iš tiesų, pačiai turbūt nebūtų šovusi mintis jį gamint, geras draugas paprašė tokio. Nebuvau tokio dalyko laikiusi rankose, todėl jį padarysi buvo gan sudėtinga, vis atrodė, kad ne toks, kokio reikia, o juk iš nuotraukų internete sudėtinga apie jo kietumą ir pan. spręst, tad nėriau ir ardžiau :D Bet pagaminau. Tokį žalią ir pilną grikių.

Paprastai aš jo neatidaviau, nes taip neįdomu :D Įdėjau į baltą dėžutę, perrišau kaspinėliu, o vidų kiek tilpo prikimšau saldainių, kad nebūtų taip paprasta daiktą toj dėžutėj rast.

Tikiuosi, kad šis žalias daiktas jo savininkui tikrai patiko. Smagu daryti ką nors ne sau, tačiau baisu, kad padarysi ne tai, ko tikisi. Kad ir kaip būtų, procesas man patiko, įdomu, kažkas kitaip.

Velykos!

Šįkart noriu parodyti savo vašku margintus kiaušinius velykoms. Patinka man su tuo vašku pasiterliot, kažkas gražaus išeina :)

Geltonumas

Rausva

Juodoji

Pagaliau baigiau savo juodąjį darbą. Akivaizdu, kad jis juodos spalvos, bet jo juodumas ne tik tame. Mat dažniausiai narpliodavau vakarais, panaktinėdavau kartais ir kuo vėliau, tuo sunkiau darėsi darbuotis. Nesimato nieko, akys pavargsta, o ir fotografuot tokį daiktą sunku.. (o dar šeimyna sakė, kad stambi šiose nuotraukose atrodau :D)
Be to, tai pirmasis mezginys ne man, ši liemenė tetai. Apie norimą liemenę ji užsiminė tada, kai su šeima pas ją šventėm kalėdas, sutarėm, kad po sesijos turėdama laisvo laiko nunarpliosiu, bet gavosi ne visai taip. Vieną šeštadienį prižiūrėjau pusbroliuką, nes tetai į darbą reikėjo, tai ji atvažiavusi pasiimti sūnaus paliko man siūlų, sako, kad už tai, jog turėjau tokį džiaugsmą pabūt su jos vaiku, turiu jai numegzt liemenę :D Na ką, kibau į darbą (reikia juk už tą džiaugsmą atidirbt :D) ir vos ne vos baigiau. Tetai mezginys patiko :) Tačiau nuo šiol atsargiau žiūrėsiu į prašymus prižiūrėti vaiką ir ilgai negalėsiu žiūrėt į juodus mezginius :D

Mėlynasis jurginas

Sakiau, kad megztų servetėlių bus, tad rodausi dar vieną, kuri tikrai ne paskutinė. Raštas nėra sudėtingas. Šįkart pasirinkau vienspalvius siūlus ir jie tokie ryškiai mėlyni..


Patinka man ta spalva, o be to, labai prie mano žuvies tinka :D

Turiu ir dar visokių mezginių, bet kol kas tik mažuosius įstengiu nufotografuot. Su didesniais dalykais sunkiau, mat ir narpliotoja, ir modelis, ir fotografas yra vienas asmuo :D sudėtinga man tas "fotosesijas" organizuot.

Pirmoji.

Taip, šiandien vasario pirmoji. Prasidėjo paskutinysis žiemos mėnuo, laukiu nesulaukiu pavasario.. Bet ne apie tai noriu papasakoti.
Šiandien prasidėjo virtuali ketvirtoji "Auksarankių akademija", organizuojama viename forume. Patekau į megztų servetėlių klasę, taigi šiandien pirmoji oficiali mokslų diena. Tačiau, kadangi visos mokinės nutarė mokslus pradėti anksčiau, ėmėmės darbo ir jau šiandien rodėm pirmąsias savo servetėles, laukėm mokytojos žodžio. Pasirodysiu savo pirmąją servetėlę (dalinuosi ir raštu, megzkit į sveikatą ;))

Mokytoja šį mano darbą įvertino labai gerai, džiaugiuosi dėl to, nes tikrai stengiausi. Kadangi mokslai truks porą mėnesių, parodysiu dar ne vieną servetėlę. Žinoma, dar turiu ir kitokių idėjų, kitų pradėtų darbų.
Taip pat prasideda naujasis semestras, nauji dalykai, nauji dėstytojai. Rytoj pirmoji pavasario semestro paskaita. Daug tų pirmųjų galiu įvardinti šiandien.

Baigėsi!

Klausiat, kas baigėsi? Ogi vakar į studijų planą dėstytojai įrašė paskutinius šios sesijos rezultatus. Sesija baigėsi! (happy) Tiesa, iki vakarykštės dienos tas studijų planas atrodė daug geriau, nei po jos :D Štai kaip jis atrodė vakar ryte:


Į paskutinę eilutę įrašytas devynetas, tačiau filosofas į pirmąją eilutę septynetą įrašė. Dabar jau aišku, kad filosofe nebuvau ir nebūsiu :D Nereikalingiausias dalykas (bent jau aš taip manau), o taip vaizdą gadina :D (mat studijuoju ekonomiką, todėl pagrindiniai didžiausios apimties dalykai, tokie kaip makro, verslo teisė, apskaita ar statistika, yra tikrai reikalingesni, be to, ir jų pažymiai puikūs). O rodau visa tai todėl, kas tai vienas didžiausių pastaruoju metu mano atliktų darbų, juk sutinkat, kad daug pastangų ir laiko tam reikia.

Na, o kad nebūtų čia vien pasiekimų rodymasis, turiu ir šį tą rankdarbiško :)


Galima šį daiktą raktų pakabuku pavadint :D Prisikabinau prie savo kambario rakto ir palikau spynoj, mat kambario net nerakinu niekad, taigi čia lyg šiokia tokia detalė pagyvinanti kambarį. Nešiotis tokį su namų raktais rankinėje turbūt nebūtų itin patogu, tačiau įmanoma :D Panašų daiktą pamačiau vienam forume, patiko, be to, norėjau pabandyti tvarkingai nunerti burbuliuką ir pavyko.


Šis nertas burbuliukas kietai prikimštas sintepono (taip kietai, kad galima pagalvot, jog koks nors kietas daiktas apnertas) ir pritaisytos banguotos kojos.


Norėjau pagamint medūzą, tačiau ne visi tai mato į šį daiktą pažiūrėję, tad pavadinau jūros padaru :D

Dėsnių dėžutė

Na va, šventės baigėsi, sesija prasidėjo.. Bet kol kas viskas labai gerai :)
Šįkart pasirodysiu vąšeliu nertą dėžutę, kurią dovanojau draugei grupiokei.


Bet ši dėžutė nepaprasta, ji pilnut pilnutėlė Merfio dėsnių kiekvienai naujųjų metų dienai (plius keletas papildomų dėsnių ypatingiems atvejams :D).

Galbūt ji atrodo nemaža, tačiau jos skersmuo tikrai nesiekia 10 cm. (nematavau, tačiau maždaug įsivaizduoju :D).
P.S. nuotraukos tikrai ne pačios geriausios, tačiau narpliojau šitą daiktą vos ne iki paryčių (nemaniau, kad taip ilgai užtruks tokį nedidelį daiktą pagamint), o ryte tik išeinant spėjau nufotografuot, taigi nebuvo nei pakankamai šviesos, nei laiko.