Snaiginis atvirukas

Viena vakarą (prieš pat šventes) grįžusi namo iškart buvau informuota, kad gavau laišką, nuo kažkokio "kavalieriaus". Mat atgalinio adreso ant voko nebuvo, o raštas tikrai vyriškas. Visiems buvo smalsu nuo ko tas laiškas, o aš jau įtariau. Pamačiusi voką ir pašto anspaudus ant jo, net neatplėšus voko pasakiau kad tas "kavalierius". Ir neklydau. Švenčių proga gavau atviruką. Šiais elektroninių laiškų laikais retas randa laiko ir turi noro siųsti popierinį laišką ar atviruką. O jis rado. Smagu.
Atgalinį adresą sužinojau per Kūčias. Per šventes net paštininkai švenčia, tad savo laišką jam išsiunčiau tik šiandien. Gali būt, kad iki Naujų mano laiškas gavėjo nepasieks, bet, kaip sako, geriau vėliau nei niekad.
Ir aš išsiunčiau atviruką. Tik jį padariau pati. Išpjausčiau snaigę (kai susikėliau nuotraukas pamačiau, kad nagų įspaudai matosi, labai jau stipriai spaudžiau popierių laikydama turbūt :D).


Dar ir laišką pridėjau. Ir dar dovanėlių :D mėgstu pridėt visokių papildomų daiktų į vokus, taip man įdomiau, smagiau. Ir dažniausiai gavėjas nustemba. Tikiuos, ir šįkart taip bus.

P.S. ačiū pusei brolio Remigijui.