Pagaliau baigiau savo juodąjį darbą. Akivaizdu, kad jis juodos spalvos, bet jo juodumas ne tik tame. Mat dažniausiai narpliodavau vakarais, panaktinėdavau kartais ir kuo vėliau, tuo sunkiau darėsi darbuotis. Nesimato nieko, akys pavargsta, o ir fotografuot tokį daiktą sunku.. (o dar šeimyna sakė, kad stambi šiose nuotraukose atrodau :D)
Be to, tai pirmasis mezginys ne man, ši liemenė tetai. Apie norimą liemenę ji užsiminė tada, kai su šeima pas ją šventėm kalėdas, sutarėm, kad po sesijos turėdama laisvo laiko nunarpliosiu, bet gavosi ne visai taip. Vieną šeštadienį prižiūrėjau pusbroliuką, nes tetai į darbą reikėjo, tai ji atvažiavusi pasiimti sūnaus paliko man siūlų, sako, kad už tai, jog turėjau tokį džiaugsmą pabūt su jos vaiku, turiu jai numegzt liemenę :D Na ką, kibau į darbą (reikia juk už tą džiaugsmą atidirbt :D) ir vos ne vos baigiau. Tetai mezginys patiko :) Tačiau nuo šiol atsargiau žiūrėsiu į prašymus prižiūrėti vaiką ir ilgai negalėsiu žiūrėt į juodus mezginius :D
