Miegmaišiukas

Miegmaišiuku vadinu maišiuką, kuriame laikau telefoną. Juk jis ten miega, argi ne? Kadangi jis dažnai naudojamas, jau buvo beveik susitrynusi virvelė, kuri skirta tam maišiukui atidaryt ir uždaryt, maišiuko siūlė prie tos virvelės buvo pradėjusi irti, tad reikėjo remonto. Visų pirma išvėriau senąją virvelę, persiuvau siūlę ir išskalbiau (matėsi, kad daug matęs :D). Nunarpliojau naują virvelę, tokią ryškiai rožinę (prieš tai raudona buvo).

Kai susidėvės ši virvelė, galėsiu nusinert dar kokią kitokią ir vėl miegmaišiukas bus kaip naujas. Šaunu, kad pakeitus visai nedidelę detalę daiktas atrodo visai kitaip ir nepabosta.

Fone matot origamio gerves. Jos ne paprastos, jas man padovanojo draugė, kuri išmokusi lankstyt gerves negalėjo nustot to daryt :D Jau turiu penkias tokias, bet fotosesijai atrinkau tik šias dvi.

Pastaruoju metu vis narplioju mažus daiktus, mat didesniems gal ir laiko ne prūdai. Vis vąšelį pasiimu, o virvelės nėrimas buvo taip greitai baigtas, kad norėjosi dar kažko. Sugalvojau pabandyt gėlytę nunert pagal kažkur matytą paaiškinimą. Visai šauni nedidukė gėlytė išėjo (vos 2,5 cm skersmens).

Pirmieji

Ilgai kaupiausi šiam darbui ir pagaliau turiu rezultatų. Mat prisižiūrėjau rankų darbo papuošalų ir pati užsinorėjau. Bet pirkti jau pagamintus neįdomu (gal čia tik man taip), todėl nusprendžiau gaminti pati. Kadangi tik auskarai man patinka kasdien (dar kartais kokį pakabuką užsikabinu), tai juos ir dariau, norėjosi kažko, kas gražiai ausyse tabaluotų :D Kol išsirinkau, kokių medžiagų noriu ir pan., daug laiko praėjo, bet užsisakiau ir greit sulaukiau siuntinuko (beveik visą dabartinę mėnesio stipendiją atidaviau tam reikalui :D). Pirmąkart gavau asmeniškai man siųstą laišką, kurį įteikė į rankas. Kaip smagu, kai pravėrus duris iškart tavęs teiraujasi, o kad taip dažniau ir netikėtai..
Taigi štai patys pirmieji paprastučiai iš dūminio kvarco (visur sidabras, nes tik šis metalas man patinka, o jei daryt kažką, tai gerai, tad su sidabruotom detalėm neprasidėjau).

O štai čia jau antrasis bandymas, šiek tiek sudėtingesnis, bet irgi dar visai paprastas. Iš onikso. Kažkodėl man jie labai patinka.

Pardavinėt ar dar kokio verslo iš šito tikrai nežadu daryt, tai pradėjau daryt tik todėl, kad įdomu, kad patinka, turiu kitokių dalykų nei visi. Gal kai patobulėsiu, galėsiu kam nors ir kokią dovaną padaryt.. Jau turiu visokių įdėjų šia tema, tačiau vis neprisiruošiu dar užsisakyt karoliukų, vinukų.. Ko gero, tik po sesijos prisiruošiu vėl tuo užsiimt.

O šeštadienį, išėjusi plaut laiptinės, susitikau iš sodo grįžtančią kaimynę (labai šauni močiutė), pakalbino mane kaip visad. Ji parsivežė narcizų puokštelę, tų senovinių kaip mano mama juos vadina, mažais žiedais. Net nežinau už ką, bet pasidalino tais narcizais ir su manim, iškart bėgau pamerkt :) Gražūs tokie, mažais žiedais, bet labai kvepia. Visas kambarys pavasariu pakvipo..

Jei dar nepastebėjot, aplink daug gerų žmonių, kurie pakalbina, pasidalina mintimis ar dar kažkuo, parodo dėmesį, paklausia kaip sekasi.. Va kaip ir tie narcizai. Atrodo, nieko ypatingo, bet kaip gera, kai nusišypso, o dar gėlių duoda..

Daiktas

Pagaminau daiktą. Tokiu kodiniu pavadinimu buvo pavadintas footbag kamuoliukas (žinau keletą lietuviškų šio daikto pavadinimų, bet nė vienas man nepatinka). Iš tiesų, pačiai turbūt nebūtų šovusi mintis jį gamint, geras draugas paprašė tokio. Nebuvau tokio dalyko laikiusi rankose, todėl jį padarysi buvo gan sudėtinga, vis atrodė, kad ne toks, kokio reikia, o juk iš nuotraukų internete sudėtinga apie jo kietumą ir pan. spręst, tad nėriau ir ardžiau :D Bet pagaminau. Tokį žalią ir pilną grikių.

Paprastai aš jo neatidaviau, nes taip neįdomu :D Įdėjau į baltą dėžutę, perrišau kaspinėliu, o vidų kiek tilpo prikimšau saldainių, kad nebūtų taip paprasta daiktą toj dėžutėj rast.

Tikiuosi, kad šis žalias daiktas jo savininkui tikrai patiko. Smagu daryti ką nors ne sau, tačiau baisu, kad padarysi ne tai, ko tikisi. Kad ir kaip būtų, procesas man patiko, įdomu, kažkas kitaip.