Savaitgalį dalyvavau vestuvėse. Jos buvo paprastos (manėm, kad jos bus visai nedidelės, bet išvakarėse sužinojom, kad buvo kviesta apie 100 svečių), be dviejų dienų baliaus, be alkoholio. Man patiko. Buvo gražu, jauku, smagu. Gražios mišios bažnyčioje, smagus pasivaikščiojimas senamiesčiu, nuotakos (ir ne tik) nešimas per tiltą, spynos kabinimas, popierinių žibintų paleidimas, balionai, įvairūs žaidimai, dainos ir t.t.. Tiesą sakant, norėčiau, kad ir mano vestuvės (jei tokios kada nors bus) būtų kažkiek panašios.
Turbūt didžiausias galvosūkis, sužinojus, kad esi kviečiamas į vestuves, yra dovana. Aišku, geriausia jaunavedžiams studentams dovanoti pinigus, bet norisi kažko įdomiau nei tik įdėti tam tikrą pinigų sumą į vokelį ir atiduoti.
Todėl išlydėjom juos į bendro gyvenimo kelionę pakankamai originaliai (kelionė paminėta ne be reikalo).
Sveikindami jaunuosius įteikėme atviruką su išpjaustytomis jų vardų pirmosiomis raidėmis ir lapeliais, papuoštą popierinėmis gėlytėmis.
O dovaną jie turėjo pasiimti patys. Atviruke buvo vokelis, į kurį įdėjom užuominą apie tai, kur padėta pagrindinė dovana. Kaip po to sakė patys jaunavedžiai, viskas buvo apgalvota, net litukas stovėjimo aikštelei buvo į tą voką įdėtas :D
Ta dovana - mini lagaminas. Taip pat rankų darbo, visas iš popieriaus ir kartono.
O jame keli vokai su skirtingomis pinigų kupiūromis, išskyrus vieną, kuriame buvo gražūs šiek tiek eiliuoti žodžiai apie kelionės draugą. Tiko jie tai progai ir visam sumanymui apie gyvenimo kelionę.
Štai taip pasveikinom naują šeimą. Laimės jiems!
