Snaiginis atvirukas

Viena vakarą (prieš pat šventes) grįžusi namo iškart buvau informuota, kad gavau laišką, nuo kažkokio "kavalieriaus". Mat atgalinio adreso ant voko nebuvo, o raštas tikrai vyriškas. Visiems buvo smalsu nuo ko tas laiškas, o aš jau įtariau. Pamačiusi voką ir pašto anspaudus ant jo, net neatplėšus voko pasakiau kad tas "kavalierius". Ir neklydau. Švenčių proga gavau atviruką. Šiais elektroninių laiškų laikais retas randa laiko ir turi noro siųsti popierinį laišką ar atviruką. O jis rado. Smagu.
Atgalinį adresą sužinojau per Kūčias. Per šventes net paštininkai švenčia, tad savo laišką jam išsiunčiau tik šiandien. Gali būt, kad iki Naujų mano laiškas gavėjo nepasieks, bet, kaip sako, geriau vėliau nei niekad.
Ir aš išsiunčiau atviruką. Tik jį padariau pati. Išpjausčiau snaigę (kai susikėliau nuotraukas pamačiau, kad nagų įspaudai matosi, labai jau stipriai spaudžiau popierių laikydama turbūt :D).


Dar ir laišką pridėjau. Ir dar dovanėlių :D mėgstu pridėt visokių papildomų daiktų į vokus, taip man įdomiau, smagiau. Ir dažniausiai gavėjas nustemba. Tikiuos, ir šįkart taip bus.

P.S. ačiū pusei brolio Remigijui.

O buvo Kalėdos..

Buvo Kalėdos.. kaip visad šiltos, su šeima. Pastaraisiais metais jei ne kasmet, tai bent kas kelerius metus mūsų gretos pasipildo. Šiemet pirmąsias savo Kalėdas sutiko ir dvi mažosios damos. Kitamet turėsim jau ne vieną nykštuką dovanoms dalint :D
Įdomu, gal per kitas Kalėdas mūsų susirinks dar daugiau? Bus matyt, visi metai prieš akis.

Šiltų, jaukių švenčių!

Linkėjimų vokiukai

Reikėjo paštu grąžint vieną leidinuką, bet vien tą knygutę siųst pasirodė visai neįdomu. Tai į tą minkštą pašto voką dar prikišau mažų vokiukų, kad gavėjas, kuris tikėjosi gaut tik leidinuką, nustebtų. O ir Kalėdos jau visai netoli buvo, norėjosi kažkuo pradžiugint.


O tie vokiukai visai nedideli 7,5x8 cm. Aišku, galėjau ir iš paprasto popieriaus lankstyt, bet juk žurnalo popierius įdomesnis, be to, šis tas iš serijos "recycle".


O štai taip jie atrodė su turiniu. Gavėjui lyg ir patiko. Smagu.

O gal aš undinė?

Nors paskutinės savaitės ir sunkios, semestro pabaiga, bet stogas dar vietoj (lyg ir :D).
O undinė čia paminėta ne be reikalo. Mes juokaujam, kad jei plaukais gali uždengti tai, ką paveikslėliuose undinės dengia kriauklėmis, esi pusiau undinė. Žvynuotos uodegos neturiu, bet ir nereikia. Nusimezgiau žvynuotas pirštines, tad juokais galiu vadintis undine, o juk dar ir mano zodiakas - žuvis. Panašu.
Nuotrauka nelabai kokybiška, bet tokiu oru, kai dorai net neprašvinta, sunku patalpoj ką nors tinkamai nufotografuot.


Su šitom pirštinėm dalyvavau http://www.auksarankes.com konkurse "Vaizduotės labirintais žengiant". Užėmiau 14 vietą iš 29. Norėjau būt kažkur per vidurį, taip ir yra, džiaugiuosi. Iki profesionalių rankdarbiautojų dar tolokai. Bet juk visi iš pradžių būna mėgėjai.