Pagaliau galiu parodyti ilgai (net nebepamenu, kiek laiko užtrukau) narpliotą megztuką. Siūlus gavau dovanų, bet jie tokie plonučiai, kad net sudėjus juos tris dar labai smulkus mezginys išėjo. Vargau su juo :D Tiesa, tikslios siūlų sudėties nežinau, bet juose yra kažko, dėl ko jie gali išsitempt, megzt dar sudėtingiau.. Bet mezginys prie kūno priglunda.
Viena įdomiausių dalių buvo apykaklė. Priekines tulpeles sumezgiau taip, kad iškirptės juosta švelniai lenkta būtų ir gražiai prie numegztos priekinės megztuko dalies prisisiūtų. Ne iš pirmo karto pavyko. Bet manau, kad visai neblogai suimprovizavau (dabar net širdelę aukštyn kojom tam sumezgime įžiūrėjau :D). Beje, tos juostos viršutinę dalį mezgant vien gerosiomis akimis ir pabaigus pastebėjau, kad nieko gero nebus, raitosi.. teko koreguot. Keliose paskutinėse apykaklės juostos eilėse kas kelias akis (tarp tų smaigaliukų) megztos išvirkščiosios akys. Va tada viskas gerai, nei raitosi, nei ką.
Šituo megztuku džiaugiuosi, nes gražiai pavyko visas detales sujungt. Va matot ir rankovę, ir pečių liniją aukščiau esančioj nuotraukoj. Ne kartą ardyt teko ir iš naujo siūt, bet matosi, kad ne atmestinai padaryta. O tvarka ir kruopštumas tokiuose dalykuose man patinka.
Jei liemenės šoninė linija dar nebuvo tobula, tai šičia jau beveik (jei ne visai). Raštas net šonuose eina tolygiai, sunku net susiuvimo linija įžiūrėt. Pastangos ne veltui.
Kokį pusmetį šis megztukas fotosesijos laukė :D Bet tai pirmas mano darbas, kurį fotografavau ne pati. Skirtumas akivaizdus. Ir geriau, ir smagiau.
P.S. Dėkui fotografui ;)
Pagal planą tai turėjo būt pavasarinė adatinė :D bet pabaigiau tik atostogom prasidėjus. Dabar galėsiu joj laikyt tas kelias adatas, kurios lentynoj mėtydavosi, ir smeigtukus.
