Jaukių švenčių!

Kiekvienam po kalėdinį imbierinį sausainį ;)

Saldus atvirukas su trupučiu saulės

Saulės ir saldumynų niekada nebūna per daug, tiesa?

Pagaminau štai tokį atviruką su gimtadieniniu sveikinimu. Smagi mintis - sveikinimo užrašymas ant juostelės. Pabandžiusi rašyti su želė tušinuku pastebėjau, kad užrašas nusivalo labai lengvai, vos tik perbraukus pirštu (dažai ant piršto lieka :D). O va permanentinis markeris, skirtas užrašams ant kompaktinių diskų ir kitų panašių paviršių, čia puikiai tinka.

Taip, tai šokolado plytelė. Saldžioms akimirkoms.

Laukiat Kalėdų?

Prekybos centruose, parduotuvėse jau papuoštos kalėdinės eglutės, pilna kitokių dekoracijų.. Tiesą sakant, man atrodo, kad dar kiek ankstoka puoštis Kalėdoms, klausytis kalėdinių dainų ir pan. Bet ruoštis joms ir laukti jų niekada ne per anksti, tiesa?
Laukiu Kalėdų. Ir ne vien dėl pačios šventės.

P.S. Artėjant semestro pabaigai studentas turėtų ruoštis atsiskaitymams, baigt rašyt rašto darbus ir pan, ar ne? O aš vis randu įdomesnės veiklos.. Net laikmatį Kalėdoms bloge įtaisiau :D

Papildyta (2010-11-27):
Gera dovanot dovanas, tiesa? Spustelkit Kalėdų stebuklo akcijos skydelį dešiniajame šio tinklaraščio šone ;) gerumas kartais tikrai nieko nekainuoja. Padovanokim dalį stebuklo.

Visgi 3,5 cm/val

Jau senokai pradėjau nert vieną daiktą. Negaliu įvardint, kas tai bus (nesu tikra, kad nepamatys tas, kas neturėtų), bet aš gerokai iš anksto pradedu ruoštis įvairiom progom. Baisiai nemėgstu to jausmo, kai ko nors nespėju...

Labai lėtai man jis nėrėsi, retai ir bepaimdavau, nes atsirasdavo darbų ar knibinėjimų, kuriuos turėjau/norėjau padaryti anksčiau. Prieš savaitę teko ilgai važiuot traukiniu, kad nebūtų visai nuobodu, pasičiupau tą nėrinį (skaityt važiuodama aš negaliu, nes tuoj galva sukas, akys mirguliuoja...). Porą valandų panarpliojau, dar ir namo grįžus pasičiupau, bet.. visgi nusprendžiau, kad reikia keist raštą. Nors jau nemažai nunarpliota buvo, bet išardžiau ir pradėjau iš naujo. Ir tikėjausi, kad sparčiau eisis, nes kas antroj nėrinio eilutėj didesni tarpeliai gaunasi. Bet viso to keitimo rezultatas ne toks ir ryškus, per valandą maždaug puse centimetro daugiau :D

Tiesa, jau pabaigiau vieną mezginį, bet apie jį papasakosiu jau po Kalėdų ;)

InStudija loterija

Daugiau informacijos InStudija blog'e.

Švelnus rausvumas

Laikini šampūno namai

Man jau senokai reikėjo tokio daikto. Nežinau, ar galima tai vadinti kosmetine, bet tai yra kažkas panašaus, į ką galima susidėt šampūną, dantų šepetėlį ir kitas prausimosi ir pan. priemones trumpam išvažiuojant. Kartais porai dienų išvažiuoju, tad labai patogu į tokį daiktą susidėt viską. Jei ne liga, ryt jau vėl būčiau išvažiavus savaitgaliui ir galėčiau išbandyt naująją "kosmetinę", bet.. liksiu ir be kelionės, ir be koncerto. Kitą kartą ;)

Iki šiol naudojau kiek mažesnę, parduotuvėje pirktą kosmetinę. Brangios tuomet pirkti nesinorėjo, o reikėjo gan skubiai, tai čiupau vieną geresnių pasitaikiusių, bet.. nelabai man ji patiko, po keleto naudojimo kartų sugedo užtrauktukas ir šiaip kažkokia nemiela buvo.. todėl man būtinai reikėjo savos. Tik kol prisiruošiau pagamint :D


Abiejose pusėse prie užtrauktuko galų įsiuvau po "kilpelę", už kurių laikant patogu užtraukti užtrauktuką. Šiek tiek patrauki iš vienos pusės, šiek tiek iš kitos ir viskas. O ir nešt už "kilpelės" pačiupus galima.
Į vidų įsiuvau klijuotę, kad, jei netyčia kas nors skysto išsipiltų, neišbėgtų ir drabužių ar kitokių kartu gabenamų daiktų neišteptų.
Viena iš priežasčių, kodėl aš taip uždelsiau su šituo siuviniu ir buvo ta klijuotė :D mat sugalvojau, kad vien iš paprastos medžiagos nebus gerai, o klijuotės neturėjau. Buvau užėjusi į prekybos centrą apžiūrėt kokias siūlo, bet man ten jokia netiko, o jei jau mokėt beveik 11 litų už metrą (tiek būčiau nepirkus, bet kaina vis tiek didoka), tai reikia, kad ir spalva man tiktų ir šiaip patiktų :D
Kadangi pirmą kartą tokį dalyką ruošiausi pirkt, tai nelabai žinau kur jų didesnis pasirinkimas būna ir pan., savaitgalį paklausiau močiutės, tai ji man davė gabalą geltonos languotos. Galvoju, kad visai čia gerai, nei labai krenta į akis, nei labai matosi iš vidaus.

Praėjusį kartą aptarinėjant vestuvinį atviruką juokais lyg ir buvo pasiūlyta pirkt mano tokį atviruką kokiai kitai progai, pradėjom kalbėt apie kainą, kiek darbas kainuoja ir pan.. sunku čia su tuo įvertinimu, bet bent jau kol kas net nevertinu aš savo knibinėjimų :D Bet medžiagų savikainą kartais įdomu suskaičiuot bent apytiksliai.
Va šitos "kosmetinės" medžiagų kaina tokia maža, kad net juokinga. Šią gėlėtą medžiagą pirkau kartu su ta, iš kurios siuvau maišą, abi po 3 litus. Šį kartą tos medžiagos sunaudojau apie trečdalį, užtrauktuką paėmiau iš senos rankinės, o klijuotę gavau nemokamai. Taip kad savikaina tik ~1 Lt. Smagiai taip, studentiškai :D ir bent jau žinau, kad atlaikys ilgiau nei kelis kartus.

Vestuvėms

Savaitgalį dalyvavau vestuvėse. Jos buvo paprastos (manėm, kad jos bus visai nedidelės, bet išvakarėse sužinojom, kad buvo kviesta apie 100 svečių), be dviejų dienų baliaus, be alkoholio. Man patiko. Buvo gražu, jauku, smagu. Gražios mišios bažnyčioje, smagus pasivaikščiojimas senamiesčiu, nuotakos (ir ne tik) nešimas per tiltą, spynos kabinimas, popierinių žibintų paleidimas, balionai, įvairūs žaidimai, dainos ir t.t.. Tiesą sakant, norėčiau, kad ir mano vestuvės (jei tokios kada nors bus) būtų kažkiek panašios.

Turbūt didžiausias galvosūkis, sužinojus, kad esi kviečiamas į vestuves, yra dovana. Aišku, geriausia jaunavedžiams studentams dovanoti pinigus, bet norisi kažko įdomiau nei tik įdėti tam tikrą pinigų sumą į vokelį ir atiduoti.
Todėl išlydėjom juos į bendro gyvenimo kelionę pakankamai originaliai (kelionė paminėta ne be reikalo).
Sveikindami jaunuosius įteikėme atviruką su išpjaustytomis jų vardų pirmosiomis raidėmis ir lapeliais, papuoštą popierinėmis gėlytėmis.


O dovaną jie turėjo pasiimti patys. Atviruke buvo vokelis, į kurį įdėjom užuominą apie tai, kur padėta pagrindinė dovana. Kaip po to sakė patys jaunavedžiai, viskas buvo apgalvota, net litukas stovėjimo aikštelei buvo į tą voką įdėtas :D


Ta dovana - mini lagaminas. Taip pat rankų darbo, visas iš popieriaus ir kartono.


O jame keli vokai su skirtingomis pinigų kupiūromis, išskyrus vieną, kuriame buvo gražūs šiek tiek eiliuoti žodžiai apie kelionės draugą. Tiko jie tai progai ir visam sumanymui apie gyvenimo kelionę.

Štai taip pasveikinom naują šeimą. Laimės jiems!

Adatinė

Pagal planą tai turėjo būt pavasarinė adatinė :D bet pabaigiau tik atostogom prasidėjus. Dabar galėsiu joj laikyt tas kelias adatas, kurios lentynoj mėtydavosi, ir smeigtukus.
Buvau susiradus ne vieną tokių aštuonkampių adatinių siuvinėjimo raštą, tačiau nei vienas man netiko, nes turimos kanvos gabaliukas buvo per mažas. Teko savo raštą galvot. Bet taip dar įdomiau, nežinai, kas išeis :D

Jos pusės skirtingos - viena, kurią siuvinėjau pirmąją, ir antroji, kuri man patinka labiau:


Ji nėra didelė, 49x49 kryželių, ~8x8 cm. Prikimšta sintepono. Tikram biscornu lyg ir reiktų iš abiejų pusių įsiūt po mažytę sagą per vidurį, bet man ji graži tokia: apvalaina, nesuspausta.

Melsvų tulpelių pieva..

Pagaliau galiu parodyti ilgai (net nebepamenu, kiek laiko užtrukau) narpliotą megztuką. Siūlus gavau dovanų, bet jie tokie plonučiai, kad net sudėjus juos tris dar labai smulkus mezginys išėjo. Vargau su juo :D Tiesa, tikslios siūlų sudėties nežinau, bet juose yra kažko, dėl ko jie gali išsitempt, megzt dar sudėtingiau.. Bet mezginys prie kūno priglunda.

Viena įdomiausių dalių buvo apykaklė. Priekines tulpeles sumezgiau taip, kad iškirptės juosta švelniai lenkta būtų ir gražiai prie numegztos priekinės megztuko dalies prisisiūtų. Ne iš pirmo karto pavyko. Bet manau, kad visai neblogai suimprovizavau (dabar net širdelę aukštyn kojom tam sumezgime įžiūrėjau :D). Beje, tos juostos viršutinę dalį mezgant vien gerosiomis akimis ir pabaigus pastebėjau, kad nieko gero nebus, raitosi.. teko koreguot. Keliose paskutinėse apykaklės juostos eilėse kas kelias akis (tarp tų smaigaliukų) megztos išvirkščiosios akys. Va tada viskas gerai, nei raitosi, nei ką.

Šituo megztuku džiaugiuosi, nes gražiai pavyko visas detales sujungt. Va matot ir rankovę, ir pečių liniją aukščiau esančioj nuotraukoj. Ne kartą ardyt teko ir iš naujo siūt, bet matosi, kad ne atmestinai padaryta. O tvarka ir kruopštumas tokiuose dalykuose man patinka.
Jei liemenės šoninė linija dar nebuvo tobula, tai šičia jau beveik (jei ne visai). Raštas net šonuose eina tolygiai, sunku net susiuvimo linija įžiūrėt. Pastangos ne veltui.

Kokį pusmetį šis megztukas fotosesijos laukė :D Bet tai pirmas mano darbas, kurį fotografavau ne pati. Skirtumas akivaizdus. Ir geriau, ir smagiau.
P.S. Dėkui fotografui ;)

Gražių, pavasariškų Velykų!

Kaip ir kasmet marginau kiaušinius vašku. Manau, kad tai nėra labai populiaru šiais laikais, bet dėl to tik dar įdomiau. Tokiam pasiterliojimui reikia nemažai laiko, kruopštumo. Labai čia nepaskubėsi :D Tačiau rezultatas man patinka. O ir tepliot labai smagu.

Pernai marginau tik baltus kiaušinius, o šiemet dauguma margučių prieš patekdami į dažus buvo rudu lukštu. Mano galva, nėra didelio skirtumo, rezultatas ne prastesnis. Nors anksčiau maniau, kad marginant rudus kiaušinius margučių spalvos nebus tokios ryškios.Tiesą sakant, pasitaikė keletas kiaušinių, kurių lukštas tik vos įgavo švelnų atspalvį pabuvęs dažuose, turbūt čia jau nuo lukšto priklauso, "nekanda" jų ir viskas.

3 cm/val

Tai greitis. Tik tokiu spartumu narpliot tesugebu šįkart.. Sugalvojau šį tą (kaip visad, kad per lengva nebūtų, pasistengiau :D), ir per valandą neriamas daiktas pailgėja tik 3 centimetrais. Sunku suvokt, kiek laiko prireiks, kad iš viso 1,6 m to daikto nunarpliočiau :D
Bet bus puiki proga išbandyt savo užsispyrimą eit iki galo ir kantrybę.

Maišas

Per pastarąjį mėnesį daug visko nutiko: šauniai sutikti naujieji, smagiai praleistos pirmosios 2010-ųjų dienos, baigta nelengva sesija. Laukimas, sujaukti planai.. Ir tiek džiugių dalykų..
Tik vis neturėjau ką parodyt.

Sugalvojau pasisiūt sau maišą. Tokį nesudėtingą, bet praktišką. Jei gerai pamenu, tą medžiagos gabalą su širdelėm nusipirkau už 3 Lt dar vasarą. Tik vis neprisiruošdavau susiūt. Laikas po sesijos puikiai tinka tokiom idėjom įgyvendint, tad per porą vakarų maišas buvo pasiūtas.

Rankenoms medžiagos nepakako, tad nupirkau tokios juostos. Rankenos turėtų būti tvirtos ir atlaikyt bet kokį turinį. Kad tik pats maišas laikytų :D

Turima siuvimo mašina nėra nauja, toli gražu. Dar močiutė buvo iš kažko ją gavusi, tad jokių papildomų funkcijų iš jos tikėtis neverta, siūna tik paprastą siūlę, tad apmėtyt medžiagos pakraščius, kad neirtų, reikia rankomis. Va dėl to ilgokai užtrunku ir kartais vien dėl to nesinori kokio nors siuvinio imtis.

Į kišenę puikiai telpa žurnalas ar dar kas nors.

Taigi už kelių litų savikainą turiu visai neblogą jau pavasarinę nuotaiką keliantį maišą, kuris daug kur pasitarnaus. Tiks ir į miestą apsipirkt, ir susidėt reikalingiausius daiktus išvažiuojant dienai dviem kur nors.