2009-10-05

Kad šviesulys nešaltų

Dar pavasarį (jei gerai pamenu) manęs paklausė, ar numegzčiau jam šaliką (turbūt tuo metu kažką apie mezgimą pasakojau :D). O kodėl gi ne?
Kadangi buvau lyg ir pažadėjus, vasarai pasibaigus pradėjau galvot kaip tą pažadą įvykdyt. Visas sudėtingumas tas, kad tai pirmas vyriškas daiktas, kurį mezgiau (ir tikrai ne paskutinis ;)). Interneto platybėse pradėjau ieškot pavyzdžių, raštų.. kadangi daugybė variantų galvoj sukosi, galiausiai bandžiau kiek įmanoma išsiaiškinti kokio ilgio, pločio, spalvos, rašto ir pan. šalikas jam tiktų ir patiktų, bet.. jam tinka viskas :D

Pasirinkau pilką spalvą, nes ji dera beveik prie visko (juoda buvo atmesta iš karto). O kol raštą išsirinkau, tai vaje, vaje.. :D prinarpliojau daug visokių pavyzdukų, net porą savų raštų (bent jau mano turimoj mezgimo knygoj ar žurnaluose tokių nėra) sugalvojau bandydama improvizuot ir rast kažką įdomaus :D neturėjo būt per paprasta, bet ir persistengt nesinorėjo. Taip ir likau ties švedišku raštu (užmetimas, nukelta akis, dvi sumegztos į dešinę (būtinai į dešinę, sumezgant į kairę jau naujas raštas :D)), kaip jis pavadintas turimoj knygoj. Dėl tų nukeltų akių ir užmetimų mezginys minkštas, nors siūlų sąnaudos ir didesnės.

Dar perrišau kaspinu - juk tai dovana. Be progos (juk įprastinių progų, tokiu kaip Kalėdos ar gimtadienis tikrai nelauksi, šalta jau dabar). Ir pridėjau siūlų etiketę, kad žinotų iš ko, ir kaip rūpintis. Nors sudėtis čia nevisai atitinka tiesą, turėtų būti papildyta:
100% merino vilnos + 100% šiltų rankų = 200% švelnios šilumos